- vėdys
- vėdỹs sm. (4) [K], GGA1885,934(Stãlupėnai), K.Būg, Rtr, LVIV550, NdŽ, FrnW, KŽ, vedỹs (4) LsB295, Š, DŽ, NdŽ, FrnW; Sut, vẽdis (2), vėdis FrnW, Tl 1. vadas, vadovas: Taipo žada būti Dievu, ponu, vedžiu mūsų SE224. Iš čia ing dangų vedžiop dūšių mūsų ponop Jėzusop perkelti būsime SE225. 2. MŽ, N, [K], JV266, M, LVIV550, DŽ, FrnW, KŽ, Smln jaunikis, jaunasis: Vedỹs atjos pas mergos ir ženysias J. Viena merga turėjo vė̃dį, ir tas vėdỹs numirė Sch147. Atjoję į namus būsimo uošvio, piršlys giria vẽdį, jo vietą, bagotumą, slaunumą giminės ir gerumą jo tėvų JR7. Sutarto[je], paskirto[je] dieno[je] tėvai nuotakos siunčia į žvalgus ištikimą žmogų pas vẽdį pažiūrėti, kaip ten jis gyvena, apie vis išsiteirauti, viską dasižinoti ir iš išgalių iškvosti, koks vedỹs, kokio būdo? JR9. Daug vėdžių atėjo į žvalgus Jrk112. Vedžio pabrolys, gavęs leidimą nuo mergų, lenda po brageliu, arba paklode, ieškoti nuotakos LTsIV723. 3. Lex19, Q101, MŽ109, Lpn41, Kos58, Sut, LsB285, Š, KŽ, BsO111, Šl, Slk, Str, Šil žr. 1 vėdlys 3: Seniau Kupiškio apylinkio vestuvėse pirma kraitvežių ir kitų vestuvininkų išvažiuodavo du jaunosios pabroliai, vadinami vedžiais rš. O šitie, kur atvažiuoja vežties, tai vadinasi vėdžiaĩ LKT208(Brt). Kap atjojo vedžiai svotai, rusvą kaselę razpynė LMD(Btrm). Piršleliai išpiršo, vedeliai išvedė NS115(Ppl). Ar nebūta piršlių vedžių? LTR(Brž). Ir vėl tatai ne Viešpaties žodžiai yra, bet ano vẽdžio, arba vyresnio svodboje DP72. Pažadino jaunikio vyriausias vẽdis ir tarė jam DP68.
Dictionary of the Lithuanian Language.